Naujosios Zelandijos doleris

class="infobox" style="width:25%; margin-top:0.75em; background:#f4f4f4; text-align:left; font-size:90%;" cellpadding="2"

Kūki 'Āirani'''

Naujoji Zelandija  – salų valstybė Ramiajame vandenyne. Naujoji Zelandija yra apie 2000 km į pietryčius nuo Australijos.

Naujosios Zelandijos salas nuo XI – XIV a. apgyvendino polineziečių gentys. Labiausiai įsitvirtino maoriai ir Morioriai (Čatamo salose). Maoriai įsikūrė Šiaurės ir Pietų salų pakrantėse. Jie vertėsi medžiokle, maisto rinkimu. Gyveno bendruomenėmis, kurioms vadovavo genčių vadai.

Niujė (, niuj. Niuē) – koralinė sala pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, Polinezijoje, kartais yra vadinama „Polinezijos uola“. Nors valdoma nepriklausomai, Niujė yra laisvoje sąjungoje su Naująja Zelandija ir dažnai laikoma pastarosios teritorija. Niujė yra 2400 km į šiaurės rytus nuo Naujosios Zelandijos, trikampyje tarp Tongos, Samoa ir Kuko salų.

Pirmieji Niujės gyventojai buvo apie 900 m. atsikraustę polineziečiai iš Samoa. Kiti gyventojai į Niuję atvyko iš Tongos XVI a.

Tokelau – atogrąžų salynas Ramiojo vandenyno pietuose, sudarytas iš 3 koralinių atolų – Atafu, Nukunonu, Fakaofo. Priklauso Naujajai Zelandijai. Kartais salos taip pat vadinamos Juniono vardu, kurį saloms suteikė kolonizatoriai (tai buvo oficialus salų vardas 1777–1948 metais).

Tokelau saloje anksčiau gyveno Polinezijos tautelės, atsikrausčiusios iš gretimų salų. Nors archeologiniai kasinėjimai rodo, kad čia gyventa žmonių jau apie 1000 metų, tačiau vietinis folkloras mena tik keletą šimtmečių. Iki XIX a. salos buvo autarkinės, nors anglai jas atrado dar 1765 m. Apie 1860 metus į salas atvyko perujiečiai, ieškoję žmonių, dirbsiančių Peru kalnakasyboje. Tada jie išsivežė 253 vyrus, daugiausia – darbingo amžiaus. Dėl ligų, kurias atnešė banginių medžiotojai, Peru piratai ir misionieriai, kurie bandė apgyvendinti 500 žmonių, išmirė apie pusę Tokelau gyventojų. 1877 m. salas užėmė anglai (laivybos interesais), 1889 m. jos tapo Britanijos protektoratu, nuo 1916 m. priklausė Gilberto ir Eliso salų kolonijai (dabartinis Kiribatis), o 1925 m. perduotas Naujosios Zelandijos valdžion. Salos yra valdomos remiantis Tokelau aktu (pasirašytas 1948 m., peržiūrėtas 1963 ir 1999 m.), pagal kurį šių salų gynimas yra Naujosios Zelandijos prievolė. Tačiau Tokelau gyventojai ruošia savos konstitucijos metmenis, vysto institucijas ir siekia savivaldos – laisvos sąjungos su Naująja Zelandija, kaip kad yra pasiekusios Niujė ir Kuko salos.