Tonga (Kingdom of Tonga)
Tongos vėliava |
Pirmieji Lapita kultūros žmonės į salas atkeliavo iš Santa Kruzo salų (Saliamono salos) maždaug prieš 6000 metų. Tonga – viena iš ankstyvųjų Polinezijos kultūros židinių. I mūsų eros tūkstantmetyje čia reiškėsi įtakos iš Fidžio ir Samoa salynų, o X a. Tongatapu saloje valdžią konsolidavo Tui Tonga tituluojami valdovai.
XII a. sala, jos gyventojai ir valdovas Tu’i Tonga buvo plačiai žinomi Okeanijoje – nuo Niue iki Saliamono salų, ir sukūrė savotišką talasokratiją – Tongos imperiją. XV a. ir XVII a. salose kilo vidiniai karai tarp kelių lygiagrečiai valdžiusių dinastinių linijų – Tui Tonga, Tui Haatakalaua ir Tui Kanokupolu. Apie XVIII a. dabartinės Tongos šiaurinėse dalyse įsitvirtino vietos vadai Tui Vavau, Tamaha ir kitos vietos dinastijos.
Europiečiai salas atrado 1616 m. (olandai Willem Schouten ir Jacob Le Maire), bet svarbesnės buvo Džeimso Kuko bei misionierių ekspedicijos XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje.
Tongą į karalystę 1845 m. suvienijo jaunas ambicingas karys ir oratorius Taufa’ahau, pagal salos tradicijas pasivadinęs Tu’i Kanokupolu, pakrikštytas karaliumi Jurgiu (George Tupou I). 1875 m., padedant misionieriui Shirley Baker, šis karalius Tongą paskelbė konstitucine monarchija (išleido pagrindinius įstatymus dėl vergų, žemės valdymo, spaudos laisvės, apribojo valdovų funkcijas). 1900 m. Tonga pasirašė draugystės sutartį su Britanija ir faktiškai tapo britų protektoratu. Sutartis baigė galioti 1970 m. birželio 4 d. Nuo 1999 m. – JT narė.
Tonga – vienintelė Okeanijos valstybė, faktiškai niekada nepraradusi valstybingumo.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
TOP | Tongos paanga (Tongan paʻanga) | T$ | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
EN | Anglų kalba (English language) |
TO | Tongiečių kalba (Tongan language) |