Teksasas (Texas)
 |
 |
Valstijos plotas – 696 241 km² (pagal plotą – didžiausia JAV valstija po Aliaskos); 29 mln. gyventojų (2021 m.). Antra didžiausia valstija JAV ir pagal plotą ir pagal gyventojų skaičių. Valstija yra JAV pietvakariuose. Hiustonas yra didžiausias valstijos miestas ir tuo pačiu ketvirtas didžiausias miestas JAV po Niujorko, Los Andželo ir Čikagos. San Antonijas yra antras didžiausias miestas valstijoje, 7-tas didžiausias JAV. Dalaso-Fortvorto ir Hiustono metropolijos yra 4-ta ir 5-ta didžiausios metropolijos visoje valstybėje. Teksasas yra vadinamas 'Vienišos Žvaigždės Valstija' dėl jos vėliavos, kurioje yra viena žvaigždė ir dėl to, kad ištisą dešimtmetį 19-to amžiaus pradžioje Teksasas buvo nepriklausoma valstybė.
Teksasas per savo istoriją priklausė 6-ioms skirtingoms valstybėms. Pirmiausia regioną kolonizavo ir pirmąsias europiečių kolonija įkūrė Ispanija. Kurį laiką regionas priklausė Prancūzijai, tačiau tik trumpam. Kai Meksika gavo savo nepriklausomybę iš Ispanijos, Teksasas tapo Meksikos dalimi. Po Amerikos-Meksikos karo Teksasas kurį laiką gyvavo kaip nepriklausoma respublika, o 1845 metais prisijungė prie Jungtinių Valstijų kaip vergovę leidžianti valstija. Kai prasidėjo Amerikos pilietinis karas 1861 metais, Teksasas, kaip ir dauguma kitų pietinių ir vergiją leidžiančių valstijų prisijungė prie Konfederacijos. 1865 metais Teksasas kartu su kitomis 10 Konfederatų valstijų pasidavė JAV ir tapo JAV dalimi, kokia yra ir iki šiol.
Iki antro pasaulinio karo valstija rėmėsi keturiomis industrijomis – karvės ir bizonai, mediena, nafta ir medvilnė. Prieš ir po pilietinio karo Teksaso išvystyta gyvulininkystė sukūrė teksasietiško kaubojaus mitą. Devyniolikto amžiaus pabaigoje išaugo medvilnės ir medienos pramonė. Tačiau vėliau atrasti milžiniški naftos klodai tapo valstijos ekonomikos varomoji jėga per 20-tą amžių. Dėl didelių investicijų į aukštąsias mokyklas Teksasas diversifikavo savo ekonomiką ir per 20-tą amžių tapo viena didžiausių ir ekonomiškai stipriausių valstijų.
Teksaso istorija yra skirstoma į 7 kategorijas. Prieš europiečiams atrandant dabartinio Teksaso teritorijas, jose gyveno įvairios vietinių amerikiečių gentys, tačiau nė viena nedominavo visame regione. Vėliau europiečiams atradus kraštą, jis nebuvo skubiai kolonizuotas dėl ganėtinai agresyvių vietinių genčių ir nemalonaus klimato. Tačiau prancūzai netyčia, apsiskaičiavę, įkūrė koloniją Teksaso pakrantėje ir nors ji gyvavo tik ketverius metus iki kol ji žlugo, ispanų kolonijinė vyriausybė sunerimo ir pradėjo siųsti misijas civilizuoti rytinio Teksaso ir pradėtos kurti pirmos nuolatinės europiečių gyvenvietės tuose regionuose. Tačiau regionas liko vienu mažiausiai apgyvendintų visoje kolonijinėje Naujosios Ispanijos vicekaralystėje. Krikščionybė smarkiai plito ir aštuoniolikto amžiaus pradžioje beveik visos gentys buvo krikščioniškos. Po to kai JAV 1803 metais įsigijo Prancūzų Luizianą įtampa kilo tarp Ispanijos ir vėliau Meksikos dėl Teksaso likimo. Kai Meksika gavo savo nepriklausomybę Teksasas vis dar buvo labai retai apgyvendintas, todėl buvo atlaisvinti imigracijos įstatymai ir kolonistai iš JAV ėmė atvykti didžiuliais skaičiais. Šie naujakuriai, kurie dažnai būdavo turtingi žemvaldžiai turintys vergų dažnai pykdavosi su Meksikos valdžia dėl įstatymų, ypač dėl vergovės, kuri buvo neleidžiama Meksikoje, tačiau JAV kolonistai laikė ją būtinybe. Vėliau tai išvirto į Meksikos-Teksaso karo, kurį po aršios kovos laimėjo Teksasas, tik tada kai buvo sučiuptas Meksikos tuometinis prezidentas Antonio Lopez de Santa Anna. Respublika buvo labai netvirta ir pagrindinės dvi frakcijos nuolat kovojo dėl valdžios, viena buvo už prisijungimą prie JAV, o kita už Teksaso nepriklausomybę. Tačiau Respublika buvo per silpna, kad apsigintų, todėl galiausiai ji įstojo į JAV. Vėliau JAV ir Meksika kovos karą dėl tikslių Teksaso sienų ir JAV aneksuos daugiau teritorijų, kurios šiandien sudaro, Jutos, Nevados, Kalifornijos, Arizonos, Naujosios Meksikos valstijas. Kai prasidėjo JAV pilietinis karas 30% procentų valstijos buvo juodaodžiai ir absoliuti daugumą iš jų vergai, todėl Teksaso valstija prisijungė prie Konfederacijos. Karas, kuris buvo pralaimėtas, nustekeno valstiją. Tačiau, kadangi valstija ne itin stipriai rėmėsi vergove, tai ji ganėtinai greitai atsistatė. 20-to amžiaus pradžioje Teksase rasta nafta leido ekonomikai patirti bumą, tačiau tuo pačiu metu juodaodžių diskriminacija toliau tęsėsi ir daugumai jų buvo įvairiais būdais neleidžiama balsuoti. Politiniu lygiu valstiją kontroliavo pietiniai demokratai, vadinamieji 'Dixiecrats'. Dėl Didžiosios depresijos valstijos ekonomika smarkiai stagnavo, tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas leido valstijai vėl atsitiesti ir jos miestai, industrija, populiacija smarkiai augo. Ekonomika nesustojo augti ir per 8-tą bei 9-tą dešimtmečius. Valstijoje didžiausia mažuma tapo lotynų amerikiečiai, nurungę juodaodžius. Politiškai valstija tapo labiau konservatyvi ir po politinio persigrupavimo, kuris įvyko 6-tame ir 7-tame dešimtmetyje valstija tapo respublikonų partijos tvirtove.
Žemėlapis - Teksasas (Texas)
Žemėlapis
Šalis - Jungtinės Amerikos Valstijos
 |
 |
| JAV vėliava | |
Pagal plotą (9,83 milijonų km²) ir gyventojų skaičių (apie 330 milijonų), JAV yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė. JAV užima 40 proc. Šiaurės Amerikos žemyno.
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| USD | Jungtinių Valstijų doleris (United States dollar) | $ | 2 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| EN | Anglų kalba (English language) |
| ES | Ispanų kalba (Spanish language) |
| FR | Prancūzų kalba (French language) |
