Žemėlapis - Nukunonu

Nukunonu
Nukunonu  – atolas Ramiajame vandenyne, Okeanijoje, didžiausias iš 3 Tokelau sudarančių salų.

Sausumos plotas 5,5 km², ji supa 90 km² ploto lagūną.

Dauguma atolo salelių yra rytinėje dalyje (Na Taulaga, Te Nonu, Tuatiga, Avakilikili, Vaivaimai ir kt.), tačiau pagrindinė Nukunonu salelė yra pietvakariuose.

Joje įsikūręs Nukunonu kaimas – administracinis Tokelau centras.

2006 m.

 
Žemėlapis - Nukunonu
Žemėlapis
Google Earth - Žemėlapis - Nukunonu
Google Earth
OpenStreetMap - Žemėlapis - Nukunonu
OpenStreetMap
Žemėlapis - Nukunonu - Esri.WorldImagery
Esri.WorldImagery
Žemėlapis - Nukunonu - Esri.WorldStreetMap
Esri.WorldStreetMap
Žemėlapis - Nukunonu - OpenStreetMap.Mapnik
OpenStreetMap.Mapnik
Žemėlapis - Nukunonu - OpenStreetMap.HOT
OpenStreetMap.HOT
Žemėlapis - Nukunonu - CartoDB.Positron
CartoDB.Positron
Žemėlapis - Nukunonu - CartoDB.Voyager
CartoDB.Voyager
Žemėlapis - Nukunonu - OpenMapSurfer.Roads
OpenMapSurfer.Roads
Žemėlapis - Nukunonu - Esri.WorldTopoMap
Esri.WorldTopoMap
Žemėlapis - Nukunonu - Stamen.TonerLite
Stamen.TonerLite
Šalis - Tokelau
Tokelau – atogrąžų salynas Ramiojo vandenyno pietuose, sudarytas iš 3 koralinių atolų – Atafu, Nukunonu, Fakaofo. Priklauso Naujajai Zelandijai. Kartais salos taip pat vadinamos Juniono vardu, kurį saloms suteikė kolonizatoriai (tai buvo oficialus salų vardas 1777–1948 metais).

Tokelau saloje anksčiau gyveno Polinezijos tautelės, atsikrausčiusios iš gretimų salų. Nors archeologiniai kasinėjimai rodo, kad čia gyventa žmonių jau apie 1000 metų, tačiau vietinis folkloras mena tik keletą šimtmečių. Iki XIX a. salos buvo autarkinės, nors anglai jas atrado dar 1765 m. Apie 1860 metus į salas atvyko perujiečiai, ieškoję žmonių, dirbsiančių Peru kalnakasyboje. Tada jie išsivežė 253 vyrus, daugiausia – darbingo amžiaus. Dėl ligų, kurias atnešė banginių medžiotojai, Peru piratai ir misionieriai, kurie bandė apgyvendinti 500 žmonių, išmirė apie pusę Tokelau gyventojų. 1877 m. salas užėmė anglai (laivybos interesais), 1889 m. jos tapo Britanijos protektoratu, nuo 1916 m. priklausė Gilberto ir Eliso salų kolonijai (dabartinis Kiribatis), o 1925 m. perduotas Naujosios Zelandijos valdžion. Salos yra valdomos remiantis Tokelau aktu (pasirašytas 1948 m., peržiūrėtas 1963 ir 1999 m.), pagal kurį šių salų gynimas yra Naujosios Zelandijos prievolė. Tačiau Tokelau gyventojai ruošia savos konstitucijos metmenis, vysto institucijas ir siekia savivaldos – laisvos sąjungos su Naująja Zelandija, kaip kad yra pasiekusios Niujė ir Kuko salos.
Valiuta / Kalba  
ISO Valiuta Simbolis Significant Figures
NZD Naujosios Zelandijos doleris (New Zealand dollar) $ 2
ISO Kalba
EN Anglų kalba (English language)
Neighbourhood - Šalis  
Administracinis vienetas
Miestas, Kaimas,...