Izraelis (State of Israel)
Izraelio vėliava |
Pagal pagrindinius įstatymus Izraelis save skelbia žydų demokratine respublika. Izraelis yra liberalioji demokratija su parlamentiniu valdymu, proporciniu atstovavimu ir visuotiniais rinkimais. Šalies premjeras yra vyriausybės galva, o Knesetas yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Izraelis yra išsivysčiusi šalis ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narė. Šalies bendrasis vidaus produktas (2017 m. duomenimis) yra trisdešimt antras pagal dydį pasaulyje. Šalyje daug kvalifikuotos darbo jėgos, tai viena labiausiai išsivysčiusių šalių pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių piliečių dalį, taip pat - daugiausiai moksliniams tyrimams ir plėtrai skirianti valstybė. Izraelis turi aukščiausią pragyvenimo lygį Artimuosiuose Rytuose, patenka į dešimtuką šalių su ilgiausia vidutine gyvenimo trukme bei yra laikoma tarp 25 labiausiai socialiai išsivysčiusių valstybių pasaulyje pagal žmogaus socialinės raidos indeksą.
Izraelio nuo 1967 m. vykdoma nausėdijų (žydų naujakurių) politika okupuotame Vakarų Krante sulaukia ne tik propalestinietiškų ir arabiškų organizacijų, tačiau ir Izraelio sąjungininkų kritikos.
Izraelis yra parlamentinė demokratija su visuotine rinkimų teise. Parlamento narys, remiamas parlamento daugumos, išrenkamas ministru pirmininku – juo dažniausiai tampa didžiausios partijos pirmininkas. Ministras pirmininkas yra vyriausybės ir ministrų kabineto vadovas.
Izraelio parlamentą Knesetą sudaro 120 narių. Kneseto narystė grindžiama proporcingu politinių partijų atstovavimu, o patekimo į parlamentą slenkstis yra 3,25 %. Toks sąlyginai žemas slenkstis praktiškai lėmė koalicines vyriausybes. Izraelio nausėdijų Vakarų Krante gyventojai turi balso ir balotiravimosi į Knesetą teisę, o po 2015 m. rinkimų net 10 iš 120 (arba 8 %) parlamentarų buvo naujakuriai. Parlamento rinkimai numatomi kas ketverius metus, tačiau nestabilios koalicijos arba Kneseto balsavimas dėl nepasitikėjimo gali paleisti vyriausybę anksčiau. Izraelio arabų interesams atstovauja arabų partijos, taip pat dalyvaujančios rinkimuose. Pirmoji arabų vadovaujama partija buvo įkurta 1988 m., o pagrindinis arabų blokas, Jungtinis sąrašas, gauna apie 10 % vietų parlamente.
2023 m. Izraelis išlieka viena iš penkių pasaulio valstybių, neturinčių rašytinės konstitucijos. Nerašytinę konstituciją atstoja pagrindiniai Izraelio įstatymai. Juose Izraelis apibrėžiamas kaip žydų ir demokratinė valstybė bei kaip žydų tautos tautinė valstybė. 2003 m. Knesetas, remdamasis šiais įstatymais, pradėjo rengti oficialią šalies konstituciją.
Izraelio prezidentas yra valstybės vadovas, turintis ribotas ir daugiausia ceremonines pareigas.
Izraelyje valstybinės religijos nėra, tačiau valstybės kaip „žydiškos ir demokratinės“ apibrėžimas saisto ją su judaizmu ir sudaro prielaidas konfliktams tarp civilinės teisės ir religinės teisės. Funkcionuojantis politinis pliuralizmas išlaiko pusiausvyrą tarp valstybės ir religijos iš esmės tokią, kokia buvo Britanijos mandato metu.
2018 m. liepos 19 d. Knesetas priėmė pagrindinį įstatymą, pagal kurį Izraelio valstybė iš esmės apibūdinama kaip „tautinė žydų tautos valstybė“, hebrajų kalba įvardinama oficialiąja kalba, o arabų kalbai suteikiamas „ypatingas statusas“. Tas pats įstatymo projektas suteikia žydams unikalią nacionalinio apsisprendimo teisę, o žydų gyvenviečių plėtrą šalyje vertina kaip „nacionalinį interesą“, įgalinantį vyriausybę „imtis veiksmų šį interesą skatinti, plėtoti ir įgyvendinti“.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
ILS | Izraelio naujasis šekelis (Israeli new shekel) | ₪ | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
EN | Anglų kalba (English language) |
AR | Arabų kalba (Arabic language) |
HE | Hebrajų kalba (Hebrew language) |