Amerikos Samoa (American Samoa)
 |
 |
Pirmieji žmonės salose apsigyveno vėliausiai 1000 pr. m. e., o europiečių keliautojai jas pasiekė XVIII amžiuje. Pirmasis vakarietis, pasiekęs Samoa, buvo olandas Jakobas Rogevenas, čia lankęsis 1722 m. Vėliau (1768 m.) pro salyną keliavo prancūzas Luisas Antuanas de Bugenvilis. Ženklesni ryšiai su vietos gyventojais užmegzti XIX a., kuomet čia pradėjo veikti krikščioniškos misijos. Samojiečiai nuožmiai priešinosi kolonizacijai ir susikūrė „laukinių“ įvaizdį. XIX a. pab. Pago Pago krantinė tapo svarbia laivų krovos, atsargų papildymo baze. 1899 m. vokiečių karo laivas užėmė vieną Samoa kaimą ir apgadino JAV nuosavybę. Dėl to kilo karinis konfliktas, bet praūžęs taifūnas sunaikino abiejų šalių laivus.
Po šio konflikto JAV ir Vokietija pasidalino salyną į dvi dalis: Vokietijos Samoa vakaruose ir Amerikos Samoa rytuose. Amerikiečiams užėmus savo dalį, Pago Pago krantinė išplėsta į karinio laivyno bazę. 1900–1923 m. visų salų vadai buvo priversti pripažinti paklusnumą JAV valdžiai. 1918 m. gripo pandemijos metu Amerikos Samoa paskelbta karantino zona, todėl čia nebūta mirčių nuo gripo (tuo tarpu Vakarų Samoa gripu užsikrėtė 90 % gyventojų).
1925 m. amerikiečiai aneksavo Sveino salą ir prijungė ją prie Amerikos Samoa (į salą pretenzijas reiškė britai). II pasaulinio karo metais Pago Pago buvo svarbi amerikiečių karinė bazė, į karą buvo įtraukti visi Amerikos Samoa vyrai, salose laikėsi gausus JAV karių personalas. Nuo to laiko samojiečiai patiria didelę JAV kultūrinę įtaką, o karinė bazė Tutuiloje nulėmė tai, kad didelė dalis samojiečių užsirašo į JAV kariuomenę.
Seniau dar vadinta Rytų Samoa.
