Tajų kalba

Malaizija – valstybė pietryčių Azijoje. Dalis Malaizijos yra žemyninėje Azijos dalyje, Malaizijos pusiasalyje, kur ribojasi su Tailandu šiaurėje ir Singapūru pietuose. Rytinė Malaizija yra šiaurinėje Borneo salos dalyje, šioje saloje ribojasi su Indonezija ir Brunėjumi. Malaiziją valdo sultonas Abdullah Shah.

Valstybinė šalies kalba yra malajiečių. Taip pat dažnai vartojami įvairūs kinų kalbos dialektai ir įvairios indų kalbos. Rytinėje Malaizijos dalyje yra vartojamos kelios vietinės kalbos. Anglų kalba taip pat yra plačiai vartojama, pradinėje ir vidurinėje mokyklose ji yra privalomas dalykas. Tiesa, šnekamoji anglų kalba Malaizijoje yra nukrypusi nuo įprastos versijos, naudojami ir iš malajų, kinų bei indų kalbų kilę žodžiai, amerikietiškas bei australiškas slengas, sintaksė panaši į pietinės Kinijos dalies dialektų sintaksę.

Tailandas, oficialiai Tailando Karalystė  – valstybė Pietryčių Azijoje, esanti Indokinijos pusiasalio centre. Vakaruose ir šiaurės vakaruose ribojasi su Mianmaru, šiaurės rytuose ir rytuose – su Laosu, pietryčiuose – su Kambodža, pietuose – su Malaizija. Pietuose Tailandas prieina prie Tailando įlankos, o pietvakariuose – prie Andamanų jūros.

Tailando istorija prasideda tajų migracija į dabartinį Tailandą pirmajame tūkstantmetyje. Prieš tai čia keletą tūkstantmečių egzistavo bronzos ir geležies amžiaus kultūros, taip pat vėlesnės monų, malajų ir khmerų karalystės. Tajai sukūrė savo karalystes, žymiausios jų trumpai klestėjusi Suchotajaus ir ilgiau gyvavusi Ajutaja karalystės. Šioms karalystėms nuolat kėlė grėsmę Mianmaras ir Vietnamas, taip pat tajų ir lao konkurentai. XIX a. ir XX a. pradžioje kėlė grėsmę Europos kolonijinės imperijos, tačiau Tailandas išliko vienintele pietryčių Azijos valstybe, kuri nepateko į kolonijinį valdymą. Po absoliutinės Tailando monarchijos nuvertimo 1932 m., Tailandas beveik nuolat 60 metų buvo valdomas kariškių, kol buvo įvesta demokratinė sistema.