Nigerio Respublika (Nigeris) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Alžyru ir Libija šiaurėje, Čadu rytuose, Nigerija ir Beninu pietuose, Burkina Fasu ir Maliu vakaruose.
Nigerio tautų istorija prasidėjo I mūsų eros tūkst., plečiantis transsacharinei prekybai, kurios keliai sujungė Viduržemio jūros pietines pakrantes su į pietus nuo Sacharos buvusiomis tautomis. Pirmaisiais mūsų eros amžiais buvo apgyvendintas Ayras, Nigeryje suklestėjo garsūs prekybos miestai (pvz., Agadesas ir Tahua).
Dabartinės Nigerio teritorijos pietinė dalis priklausė Sahelio civilizacijai, ir ruože tarp Nigerio upės ir Čado ežero apie VIII a. aukštą kultūrą sukūrė hausai (jų teritorijos apėmė ir dab. Nigerijos šiaurinę teritoriją). Hausų valstybės (Gobiras, Kacina, Kanas, Zamfara) ir kitos apėmė tiek šiaurės Nigerijos, tiek pietų Nigerio teritorijas. XI-XIV a. hausų teritorijoje įsitvirtino islamas, suklestėjo savitas menas ir kultūra. Hausai kontroliavo pelningą prekybą.
Tuo pat metu vakarinė Nigerio dalis priklausė Malio, vėliau Songajaus valstybėms. Rytinėje dalyje prie Čado ežero susikūrė Kanemo ir Bornu valstybės.
XVIII a. pabaigoje pietinio Nigerio teritorijoje prasidėjo fulbių džihadas ir fulbiai čia įkūrė Sokoto kalifatą, apėmusį taip pat ir šiaurės Nigeriją.
XIX ir XX a. sandūroje fulbių emyratai, sudarę kalifatą, buvo pasidalinti Prancūzijos Vakarų Afrikos ir Britų Šiaurės Nigerijos, tokiu būdu įtvirtinant dabartinę pietinę Nigerio sieną. Visos kitos valstybės sienos atsirado vėliau, padalijus Prancūzijos koloniją į administracines sritis. Viena tų sričių ir tapo Nigeris. 1960 m. jis išsikovojo nepriklausomybę nuo Prancūzijos.
.jpg)
