Malis (Republic of Mali)
 |
|
| Malio vėliava | |
Malio Respublika (Malis) – valstybė Vakarų Afrikoje. Neturi išėjimo į jūrą, didžioji dalis yra Sacharos ir Sahelio regionuose. Ribojasi su Mauritanija šiaurės vakaruose, Alžyru šiaurės rytuose, Nigeriu rytuose, Burkina Fasu, Dramblio Kaulo Krantu ir Gvinėja pietuose, Senegalu vakaruose.
Malio respublikos šiaurės rytai kontroliuojami islamistų iš su Al-Qaeda susijusios "Ansar-ad-Din" grupuotės.
Dabartinio Malio teritorija buvo apgyvendinta negroidų rasės gyventojų prie keletą tūkstančių metų. Jie užsiėmė medžiokle, žvejyba ir gyvulių auginimu. Nuo III tūkstantmečio pr.m.e. pradėjo užsiiminėti žemdirbyste, taip pat ir dykuminiuose bei pusdykumių rajonuose. Seniausi kultūros paminklai yra iš neolito laikotarpio (uolų piešiniai Bandiagare; piešiniai grotose Bamako rajone su medžioklės, karo ir šokių scenomis ir kt.).
Pietinė Malio dalis priklauso Sudano geografinei sričiai, ir čia yra istorinis Vakarų Sahelio regionas, kuriame susikūrė žymiausios Sahelio civilizacijos valstybės. Ankstyviausia jų buvo žinoma kaip Ganos imperija, klestėjusi vakariniame Malyje (Kulikoro regiono šiaurėje) VIII–XI a. Jos svarbiausia etninė grupė buvo soninkai. Valstybė klestėjo kaip svarbiausia tarpininkė tarp Saharos dykumos musulmonų prekybininkų, atkeliaudavusių čia Transsacharinės prekybos keliais ir pagoniškų Afrikos genčių pietuose, teikusių egzotiškas prekes ir auksą.
Po imperijos nusilpimo buvusiame Ganos regione hegemoniją perėmė Soso valstybė su sostine Kaniaga. Plečiantis prekybiniams ir kultūriniams tinklams ėmė formuotis valstybėlės piečiau, Senegalo upės aukštupyje ir Nigerio upės baseine. Tarp jų svarbiausios buvo maninkų karalystė su sostine Kangaba, bambarų karalystė, bozų karalystė su sostine Džene ir songajų karalystė su sostine Gao. XIII a. maninkai iš savo regiono nukariavo daugumą kitų karalysčių ir sukūrė Malio imperiją, apėmusią visą dab. pietinį Malį, Senegalą, Gambiją, pietų Mauritaniją ir šiaurės Gvinėją. Malio imperijoje suklestėjo centralizuota valdžia, paplito islamas. Valstybė turtėjo dėl aukso išteklių, čia susiformavo savitas Sahelio architektūrinis stilius, muzikinė kultūra, buvo kaupiamos bibliotekos.
XIV a. viduryje Malio imperijai nusilpus, Vakarų Sahelis vėl suskilo į atskiras karalystes, kontroliuojamas atskirų etninių grupių. Tarp jų iškilo Songajaus imperija, XV a. paveldėjusi buvusios Malio imperijos teritorijas. Joje atkurtas Malio imperijos klestėjimas. 1591 m. Imperiją nusiaubė Saadi dinastijos valdomas Marokas, kuris užgrobė vieną labiausiai klestėjusių imperijos miestų Timbuktu. Nebelikus hegemonijos, vėl susiformavo atskiros karalystės.
XVII–XVIII a. svarbiausia Malio teritorijos valstybė buvo Bamana imperija su sostine Segu, kurioje pagrindinį vaidmenį atliko bambarų etninė grupė. XIX a. ji nusilpo dėl stiprėjančios musulmonų fulbių įtakos. Šios karingos gyvulių augintojų gentys apsigyveno sėslių vietos gyventojų tarpe. Skelbdamos radikalųjį islamą, jos propagavo fulbių džihadą, o galiausiai sukūrė savo valstybes. Svarbiausios jų Malio teritorijoje buvo Tukulerų imperija (bei jos įpėdinė Vasulu) ir Masina.
XIX a. antrojoje pusėje Prancūzija pradėjo kolonijinę ekspansiją į dabartinio Malio teritoriją. XIX a. pabaigoje prancūzai kolonizavo vietos fulbių karalystes ir įjungė jų teritorijas į Prancūzijos Vakarų Afriką. Iš jų XX a. pr. suformuotas Prancūzijos Sudanas, kurio teritorija ir davė pradžią dabartinei Malio teritorijai. 1959 m. Prancūzijos Sudanas kartu su Senegalu iškovojo nepriklausomybę kaip Malio federacija, tačiau jau 1960 m. abi teritorijos atsiskyrė, ir Sudanas pakeitė pavadinimą į Malio Respubliką.
Pirmuoju Malio prezidentu tapo Modibo Keita, tačiau po ekonominio nuosmukio 1968 m. karinio perversmo metu į valdžią atėjo Moussa Traoré, kuris apribojo politines laisves šalyje ir ilgainiui buvo išrinktas kaip prezidentas iki gyvos galvos. Karine jėga malšindamas gyventojų pasipriešinimą, Mousa Traore valdžioje išsilaikė iki 1991 m.
