Makao (Macau Special Administrative Region)
 |
 |
1557–1999 m. buvo Portugalijos kolonija, taip pat seniausia europiečių kolonija Kinijoje. Tai autonomiją turintis Kinijos administracinis vienetas. Makao yra tankiausiai gyvenama autonominė teritorija pasaulyje.
Verčiamasi tarptautine prekyba, svarbus finansų, transporto centras. Yra jūrų uostas, tarptautinis oro uostas. Taip pat svarbus turizmo centras, garsėjantis savo lošimo namais. Makao yra išlikęs kolonijinių laikų senamiestis, 2005 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Yra XV a. A-Ma šventykla, XVII a. Šv. Pauliaus katedros liekanos, Senato aikštė, keletas barokinių bažnyčių, teatras, Gvijos tvirtovė ir kt.
Dabartinėje Makao teritorijoje žmonių gyventa jau 6 tūkstantmetyje pr. m. e. Pirmosios gyvenvietės kūrėsi valdant Hanų dinastijai. Iki XVI a. apsilankius pirmiesiems portugalų laivams Makao buvo menkai išsivysčiusi žvejų gyvenvietė. Pirmasis europietis, jūra pasiekęs Kiniją ir 1513 m. išsilaipinęs šiose apylinkėse, buvo portugalų keliautojas Jorge Álvares. Nepaisydami prekybos draudimo, portugalų pirkliai bandė įsikurti Perlo upės žiočių vietose ir galiausiai apsistojo Makao. 1554 m. tarp kinų valdžios ir portugalų buvo užmegzti formalūs prekybiniai santykiai, pastariesiems suteikiant teisę prekiauti Makao regione. Netrukus, 1557 m., Portugalija išsinuomojo Makao pusiasalio teritoriją, sutikdama mokėti 500 sidabrinių taelių kaip metinį žemės nuomos mokestį, ir čia įkūrė pirmąją europiečių gyvenvietę Kinijoje.
Pradžioje buvusi nedidelė portugalų pirklių gyvenvietė greitai išaugo į miestą. 1576 m. buvo įsteigta Makao Romos katalikų vyskupija, o 1583 m. Senatas Makao suteikė miesto teises. Nors portugalams buvo draudžiama įtvirtinti gyvenvietę ar kaupti ginklus, reaguojant į dažnus olandų antpuolius buvo pastatytas Fortaleza do Monte fortas su jį juosiančia gynybine siena. Olandai bandė užimti miestą 1622 m. Makao mūšio metu, tačiau portugalai juos sėkmingai atrėmė. XVII–XVIII a. tapo svarbiu Indijos, Kinijos, Japonijos ir kitų Azijos šalių prekybos punktu.
XIX a. viduryje, po Pirmojo opijaus karo, Kinijai prekybai su europiečiais atidarius savo uostus ir padidėjus Didžiosios Britanijos valdomo Honkongo reikšmei, Makao, kaip svarbaus uosto, svarba smuko. Portugalija pasinaudojo karo nualintos Kinijos padėtimi ir teritorijoje įtvirtino savo valdžią; Makao gubernatorius atsisakė mokėti metinį žemės mokestį už kolonijines valdas, o Taipos ir Koloanės salos buvo atitinkamai aneksuotos 1851 ir 1864 m. Portugalija taip pat okupavo netoliese esančias Lapos ir Montanos salas, tačiau pastarosios grąžintos Kinijai 1887 m., kai Pekino sutartyje tarp Kinijos ir Portugalijos buvo įteisintos nepertraukiamos okupacijos teisės Makao atžvilgiu.
XX a. pirmojoje pusėje, Kinijoje įsiplieskus pilietiniam karui, Makao pradėjo plėstis. Per Antrąjį pasaulinį karą, kuomet Japonija okupavo Honkongą ir Didžiosios Britanijos valdas, Makao, likęs vieninteliu neutraliu uostu Pietų Kinijoje, suklestėjo. 1955 m. jam suteiktas Portugalijos užjūrio teritorijos statusas. Kuomet 1974 m. Portugalijoje žlugo autoritarinis režimas, Makao buvo suteikta plati ekonominė ir politinė autonomija. Miestas netruko išgarsėti kaip lošimo namų ir naktinių klubų sostinė. Makao tapo Vakarų kultūros centru Pietryčių Azijoje. 1979 m. Kinijai ir Portugalijai užmezgus diplomatinius santykius, prasidėjo derybos dėl Makao grąžinimo Kinijai. 1987 m. sutartimi Portugalija įsipareigojo 1999 m. perduoti Makao Kinijai, ši – 50 metų po perėmimo išlaikyti krašto autonomiją, socialinę ir ekonominę sanklodą. 1999 m. Makao oficialiai perleistas Kinijai.
