Šv. Bartolomėjaus sala (Saint Barthelemy)
![]() |
![]() |
Žiūrėti: Karibų jūros regiono istorija, Prancūzijos Vakarų Indijos, Švedijos Vakarų Indijos
Salą 1493 m. atrado Kristupas Kolumbas. Joje gyvenę tainai salą vadino Ouanalao, tačiau Kolumbas jai suteikė Šv. Bartolomėjaus vardą. Kolonizacija prasidėjo 1648 m., kai atsikėlė 50–60 prancūzų naujakurių iš Sent Kitso, tačiau jie buvo išvyti karibų antpuolių. Sala priklausė Prancūzijos Vakarų Indijų kompanijai, o 1674 m. tapo Prancūzijos valda.
1758 m. salą buvo trumpam užėmę britai, o 1784 m. Prancūzijos karalius Liudvikas XVI ją perleido Švedijai. Švedai Šv. Bartolomėjuje įkūrė klestintį Gustavijos uostą. Vergovė saloje veikė iki 1847 m. Po 1877 m. referendumo, Švedija grąžino salą Prancūzijai. Ji buvo prijungta prie Gvadelupos kolonijos. Nuo XX a. vid. ekonominę padėtį Šv. Bartolomėjuje pagerino suklestėjęs turizmas.
2007 m. Šv. Bartolomėjaus sala atsiskyrė nuo Gvadelupos ir tapo Prancūzijos užjūrio bendrija su savo atstovu parlamente Paryžiuje.