Žemėlapis - Iranas (Islamic Republic of Iran)

Irano vėliava

Iranas, oficialiai Irano Islamo Respublika , iki 1935 m. Persija – valstybė Vakarų Azijoje. Šiaurėje ribojasi su Armėnija, Azerbaidžanu ir Turkmėnija, rytuose – su Afganistanu ir Pakistanu, vakaruose – su Iraku, šiaurės vakaruose – su Turkija. Šiaurėje Iranas prieina prie Kaspijos jūros, pietuose – prie Persijos ir Omano įlankų. Tai antra didžiausia valstybė Artimuosiuose Rytuose po Saudo Arabijos ir šešta pagal dydį Azijoje.

Irane susikūrė viena seniausių pasaulio civilizacijų ir dar prieš šešis tūkstantmečius Irano teritorijoje formavosi elamitų karalystės. VII a. pr. m. e. Iranas buvo suvienytas medų, o teritorinį apogėjų pasiekė VI a. pr. m. e., Kyrui Didžiajam įkūrus Achemenidų imperiją, dėl dydžio ir galios dažnai laikoma pirmąja supervalstybe. Imperija žlugo ją užkariavus Aleksandrui Didžiajam.

Iranas yra vienas iš Jungtinių Tautų ir EBO steigiamųjų narių. Nuo 1979 m. šalis yra islamiškoji respublika, kur didžiausią galią turi ajatola.

Po islamo respublikos įkūrimo Irane susiformavo unikali politinė sistema: teokratinė respublika su visuotiniais rinkimais. Iranas yra vienintelė tarp islamo šalių, kurioje oficiali yra šiitų islamo pakraipa. Politinė sistema remiasi 1979 m. priimta konsitucija.

Vykdomosios valdžios vadovas yra respublikos prezidentas, renkamas visuotiniuose tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams. Prezidentas parenka vyriausybę. Prezidento pareigas šiuo metu eina Hassan Rouhani.

Įstatymų leidžiamoji valdžia – 290 vietų Islamo Konsultacinė Asamblėja (Majles-e-Shura-ye-Eslami), renkama visuotiniuose rinkimuose.

Revoliucijos vadas (Rahbar), kurį paskiria Ekspertų Asamblėja iki mirties: ajatola Ali Chamenėjus (Ayatollah Ali Hoseini- Khamenei; paskirtas 1989 m.)

2021 m. demokratijos būklė Irane įvertinta kaip viena prasčiausių pasaulyje. Tų metų Demokratijos indekse šalis užėmė 154-ą vietą iš 167, šią vietą dalindamasi su Libija ir Jemenu ir nusileisdama Saudo Arabijai.