Žemėlapis - Pietų Korėja (Republic of Korea)

Pietų Korėjos vėliava

Pietų Korėja, oficialiai Korėjos Respublika  – valstybė Rytų Azijoje, pietinėje Korėjos pusiasalio dalyje, seniau buvusios vieningos Korėjos dalis. Šiaurėje ribojasi su šiaurinę pusiasalio dalį užimančia Šiaurės Korėja. Rytuose Pietų Korėja prieina prie Japonijos jūros, vakaruose – prie Geltonosios jūros. Pietų Korėjos sostinė ir didžiausias miestas – Seulas, vienas didžiausių metropolinių miestų.

Korėjos istorija siekia 5000 m. ir yra viena seniausių civilizacijų pasaulyje. Korėjos istorijos pradžia laikomi 2333 m. pr. m. e., kai Tankuno buvo įkurta Kočiosono karalystė. Pirmieji gyventojai šioje teritorijoje apsigyveno maždaug Žemesniajame Paleolite. 668 m., valdant Sillai, suvienijus Tris Korėjos karalystes, Korėja tapo viena šalimi iki Korėjos imperijos pabaigos 1910 m. Po padalijimo į Šiaurės ir Pietų Antrojo pasaulinio karo metais, pastaroji 1948 m. pasuko demokratijos keliu. Pasibaigus karo veiksmams tarp Korėjų, šalį kurį laiką valdė karinės vyriausybės, ėmė sparčiai augti ekonomika ir įsitvirtino pilna demokratija.

Pietų Korėja yra prezidentinė respublika, suskirstyta į 17 administracinių vienetų. Tai išsivysčiusi šalis su aukšta gyvenimo kokybe, ketvirta didžiausia ekonomika Azijoje ir penkiolikta pasaulyje. Šalies ekonomika pagrįsta eksportu, pagrindiniams produktams esant elektroninėms prekėms, automobiliams, laivams, naftos produktams ir robotų technikai. Pietų Korėja yra JTO, Pasaulio prekybos organizacijos, OECD ir G20 narė, taip pat viena pirmųjų APEC ir EAS narė, viena didžiųjų NATO nepriklausančių JAV sąjungininkių.

* Šalies istorija iki 1945 m. – Korėjos istorija.

Pietų Korėjos istorija formaliai prasideda 1948 m. rugpjūčio 15 d., kuomet buvo įkurta Korėjos Respublika. Prieš tai visas Korėjos pusiasalis buvo okupuotas Japonijos (1910–1946 m.), tačiau po jos pasidavimo Antrajame Pasauliniame kare 1945 m. rugpjūčio 15 d. laimėjusios šalys perėmė valdymą ir padalino Korėja nuo 38 lygiagretės atitinkamai į pietinę ir šiaurinę dalį. Tų pačių metų rugpjūčio 24 d. sovietai įžengė į Pchenjaną ir įsteigė savo karinę valdžią, o už poros savaičių, rugsėjo 8 d., amerikiečiai įkūrė Jungtinių Valstijų karinę valdžią Seule. Veikiamos prasidedančio Šaltojo karo, abi pusės siekė, kad būsima valstybė atitiktų jų globalius strateginius tikslus, ir palaikė joms palankias šalies politines jėgas. Dėl to su Sovietų Sąjungos pagalba šiaurėje įsitvirtino stalinistinis-komunistinis vienpartinis režimas su Kim Ir Senu priešakyje, o pietuose – JAV palaikoma demokratinė santvarka, kurioje vyravo konservatyvūs dešinieji.

Pirmuoju Pietų Korėjos prezidentu tapo I Singmanas. Vos pavykus stabilizuoti padėtį šalies viduje, 1950 birželio 25 d. prasidėjo Korėjos karas, kurio metu amerikiečiai kovojo Pietų Korėjos, o kinai – Šiaurės Korėjos pusėje. Karas, pareikalavęs 2,5 mln. aukų, baigėsi 1953 m. paliaubomis, taikos sutartis nebuvo pasirašyta. Tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos suformuota demilitarizuota zona, abiejose jos pusėse šalys tebėra sutelkusios didžiules karines pajėgas.

I Singmanas antrą kartą laimėjo prezidento rinkimus ir 1954 m. priėmė Konstitucijos pataisas leidžiančias jam pretenduoti į trečią kadenciją. 1960 m. kilus studentų mitingams dėl autoritarinės jo politikos, I atsistatydino. Trumpam nauju prezidentu tapo Jun Boson, kuris siekė stiprinti demokratiją, tačiau jam padėties stabilizuoti nepavyko ir 1961 m. gegužės 16 d. įvyko karinis perversmas, vadovaujamas Pak Čionghy. Pastarasis šalį valdė iki jo nužudymo 1979 m. Pak valdymo laikotarpiui buvo būdingas spartus šalies ekonominis vystymasis ir politinės represijos.

Po Pak mirties šalyje vėl kilo politinio nestabilumo laikotarpis, trumpam buvo išrinktas demokratinių reformų siekęs prezidentas Čoi Kjūha, kuris buvo priverstas palikti postą po karinio perversmo, įvykdyto generolo Čion Duhan, šalį valdžiusio iki 1988 m. Jo valdymo laikotarpiu šalies ekonomika vis dar sparčiai augo (apie 10 % kasmet), tačiau buvo pastebimos lėtėjimo tendencijos. Politikoje įžvelgiama nemažai autoritarizmo bruožų.

Paskutiniaisiais Čion Duhan valdymo metais vis labiau stiprėjo gyventojų ir opozicijos nepasitenkinimas esama padėtimi, kuris peraugo į Birželio demokratinį judėjimą. 1987 m. pabaigoje buvo pakeista Konstitucija ir įvyko visuotiniai rinkimai, kuriuos laimėjo No Tėu. Jis aktyviai ėmėsi veiksmų atitolinti šalį nuo autoritarizmo, panaikino suvaržymus žiniasklaidai, žmonių susibūrimams į politines partijas, paleido politinius kalinius.

1992 m. gruodį vykusius rinkimus laimėjo Kim Jongsam. Jis buvo pirmasis civilis tapęs prezidentu nuo Pak Čionghy laikų. Kim Jongsam paskelbė kovą prieš korupciją ir ėmėsi daugelio ekonominių reformų, siekdamas atgaivinti šalies ekonomiką, tačiau jo administracija patyrė nesėkmę, kuomet 1997 m. Pietų Korėjos ekonomika žlugo dėl 1997 metų Azijos finansinės krizės, o paties Kim Jongsam sūnus įsivėlė į korupcijos skandalą.