Okeanija (Oceania)
Okeanija – geografinis regionas, apimantis Australaziją, Melaneziją, Mikroneziją ir Polineziją. Siaurąja prasme Okeanija apima Polineziją (įskaitant Naująją Zelandiją), Melaneziją ir Mikroneziją. Platesniąja prasme Australija (Australazija) taip pat priklauso Okeanijai. Okeanija apima rytų ir vakarų pusrutulius, turi 8 525 989 kilometrus sausumos, kurioje gyvena daugiau nei 41 mln. žmonių. Palyginus su žemynais, Okeanija užima mažiausią plotą ir turi mažiausią gyventojų skaičių po Antarktidos.
Okeanijai priklausančių salų išsivystymo lygis smarkiai skiriasi — nuo itin aukštu žmogaus socialinės raidos indeksu ir gyvenimo kokybe pasigirti galinčių šalių, kaip Australija, Naujoji Zelandija bei Naujoji Kaledonija, iki gerokai prastesnius ekonominius ir socialinius rodiklius turinčių Papua Naujosios Gvinėjos, Indonezijos Naujosios Gvinėjos, Kiribačio, Vanuatu, Tuvalu.
Pirmieji gyventojai Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje ir didelėse salose į rytus įsikūrė prieš daugiau nei 60 000 metų. Europiečiai Okeanijoje ėmė lankytis nuo XVI a. Portugalų keliautojai 1512—1526 m. laikotarpiu pasiekė Tanimbaro salas, kai kurias Karolinų salas ir vakarinę Papua Naująją Gvinėją. Savo pirmosios kelionės metu Džeimsas Kukas, vėliau išsilaipinęs Havajų salose, apsilankė Tahityje ir — pirmąkart — Australijos rytiniame krante. Vėliau Antrojo pasaulinio karo metais Ramiojame vandenyne virė aršios kovos, daugiausiai tarp JAV, Australijos ir Japonijos.
Europiečių naujakurių atvykimas reikšmingai pakeitė socialinį ir politinį klimatą šiame regione. Australijos aborigenų uolų menas yra ilgiausiai nenutrūkstamai praktikuota meninė tradicija pasaulyje. 4884 metrų Džajos viršukalnė — aukščiausia Okeanijoje. Dauguma Okeanijos šalių yra daugiapartinės atstovaujamosios parlamentinės demokratijos. Turizmas sudaro reikšmingą Okeanijos salų valstybių įplaukų dalį.
Okeanijai priklausančių salų išsivystymo lygis smarkiai skiriasi — nuo itin aukštu žmogaus socialinės raidos indeksu ir gyvenimo kokybe pasigirti galinčių šalių, kaip Australija, Naujoji Zelandija bei Naujoji Kaledonija, iki gerokai prastesnius ekonominius ir socialinius rodiklius turinčių Papua Naujosios Gvinėjos, Indonezijos Naujosios Gvinėjos, Kiribačio, Vanuatu, Tuvalu.
Pirmieji gyventojai Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje ir didelėse salose į rytus įsikūrė prieš daugiau nei 60 000 metų. Europiečiai Okeanijoje ėmė lankytis nuo XVI a. Portugalų keliautojai 1512—1526 m. laikotarpiu pasiekė Tanimbaro salas, kai kurias Karolinų salas ir vakarinę Papua Naująją Gvinėją. Savo pirmosios kelionės metu Džeimsas Kukas, vėliau išsilaipinęs Havajų salose, apsilankė Tahityje ir — pirmąkart — Australijos rytiniame krante. Vėliau Antrojo pasaulinio karo metais Ramiojame vandenyne virė aršios kovos, daugiausiai tarp JAV, Australijos ir Japonijos.
Europiečių naujakurių atvykimas reikšmingai pakeitė socialinį ir politinį klimatą šiame regione. Australijos aborigenų uolų menas yra ilgiausiai nenutrūkstamai praktikuota meninė tradicija pasaulyje. 4884 metrų Džajos viršukalnė — aukščiausia Okeanijoje. Dauguma Okeanijos šalių yra daugiapartinės atstovaujamosios parlamentinės demokratijos. Turizmas sudaro reikšmingą Okeanijos salų valstybių įplaukų dalį.