Grenlandija (Greenland)
Europiečiai salą atrado 875 metais, tačiau žinoma, kad saloje su pertraukomis gyventa bent nuo 2500 m. pr. m. e. Nuo 986 metų pietvakarių Grenlandiją ėmė apgyvendinti Islandijos ir Norvegijos vikingai ir įkūrė dvi gyvenvietes. Jų kaimynais tolimoje Grenlandijos šiaurėje ir jos rytuose buvo vėlyvosios Dorseto archeologinės kultūros žmonės, vėliau Tūlės archeologinės kultūros žmonės, dabartinių inuitų protėviai, kurie ėmė slinkti į salos pietus.
Pakartotinai europiečiai, tik jau daugiausiai danai, Grenlandiją vėl ėmė kolonizuoti 1721 m., ir nuo 1721 m. Grenlandija tapo Danijos kolonija, 1953 m. padarius pataisas Danijos konstitucijoje, Grenlandija tapo lygiaverte karalystės dalimi. 1979 m. gegužės 1 d., po patariamojo referendumo 1979 m. sausio 17 d., (70,1 % „už“ ir 25,8 % „prieš“ ) Grenlandija pasiekė autonomiją. Valdžia Danijoje tapo atsakinga už gynybą, užsienio politiką ir konstitucijos klausimus, visa kita perleista Grenlandijos vietinei valdžiai – lanstingui, jį sudaro 31 narys. Iškart po autonomijos gavimo Grenlandijoje sustiprėjo euroskepticizmas (Grenlandija, kaip lygiateisė Danijos dalis, Europos Sąjungos nare tapo 1973 m., nors referendumu grenlandiečiai tam prieštaravo (70,2 % „prieš“ ir 29,3 % „už“). 1982 m. vasario 23 d. surengus dar vieną referendumą paaiškėjo, jog daugiau nei pusė (52 %) elektorato pritaria pasitraukimui iš ES, 46,1 % tam prieštaravo. 1985 m. vasario 1 d. Grenlandija paliko Europos Sąjungą ir taip tapo pirmąja teritorija, pasitraukusia iš ES. Pagrindinė Europos Sąjungos palikimo priežastis buvo nepriimtina žvejybos politika. 2008 m. lapkričio 25 d. surengtas referendumas dėl platesnės Grenlandijos autonomijos, kuriame 75 % gyventojų pritarė didesniam savarankiškumui. 2009 m. birželio 20 d., švęsdama nacionalinę dieną, Grenlandija perėmė savivaldos kontrolę, policijos, teismų valdymą, pakrančių apsaugą ir gamtos resursų kontrolę. Grenlandų kalba paskelbta oficialia šalies kalba. Teigiama, kad tai paskutinis žingsnis prieš paskelbiant nepriklausomybę.