Žemėlapis - Dominikos Respublika (Dominican Republic)

Dominikos Respublikos vėliava

Dominikos Respublika  – valstybė Karibų jūroje, Ispanjolos saloje. Ribojasi su Haičiu, užimančiu vakarinę salos pusę.

Dominikos Respublikos ekonomika devinta pagal dydį tarp Lotynų Amerikos ir antra pagal dydį tarp Karibų ir Centrinės Amerikos šalių. Nors seniau garsėjusi cukraus gamyba, šiuo metu didžiausią ekonomikos dalį sudaro paslaugų ekonomika. Nors ir labai išvystytos telekomunikacinės sistemos, šalį vargina nedarbo lygis, valdžios korupcija, nenuoseklus elektros energijos tiekimas, socialinės nelygybės sąlygotos problemos.

Apie VI a. vid. į Espanjolos salą atsikraustė aravakų gentis tainai, išstūmę ligtolinius gyventojus. Iki XV a. didžiąją dalį Karibų salų užėmė karibai ir privertė tainus traukti į Espanjolą. 1492 m. gruodžio 5 d., savo pirmosios kelionės į Ameriką metu, salą pasiekė Kristupas Kolumbas. Jis salą paskelbė Ispanijos karūnos valda ir pavadino La Española. 1496 m. Kristupo brolis Bartolomėjus Kolumbas saloje įkūrė Santo Domingo miestą – pirmą nuolatinę europiečių gyvenvietę Naujajame pasaulyje. Sala (Santo Domingo generalkapitonija) tapo placdarmu tolesnėms ispanų ekspedicijoms po Ameriką. Indėnai tainai greitai išnyko dėl europiečių atneštų ligų, sunkių darbo sąlygų plantacijose, ginkluotų konfliktų, todėl atvežta daug vergų iš Afrikos.

Ispanijai užkariavus plačias žemes Amerikos žemyne, Karibų saloms skirta mažai dėmesio, todėl jose pradėjo kurtis anglų, prancūzų piratai. Prancūzų bukanieriai užėmė vakarų Espanjolą, ir 1697 m. Reisveiko sutartimi Ispanija tą salos dalį atidavė Prancūzijai. Iš jos susidarė Sen Domingo kolonija (dab. Haitis).

1795 m. Bazelio sutartimi Prancūzijai atiteko visa Espanjolos sala. Tuo pasinaudoję, Sen Domingo vergai, vadovaujami Tuseno Luvertiūro surengė sukilimą prieš prancūzus. 1801 m. jie užėmė Santo Domingą ir perėmė salos kontrolę. Prancūzai nesėkmingai bandė sukilimą numalšinti, bet 1804 m. Sen Domengas pasiekė nepriklausomybę, buvo įkurtas Haitis. Likusioji salos dalis vėl grįžo prancūzams. 1808 m. Santo Domingo kolonijos gyventojai, padedami Ispanijos, Britanijos ir Haičio, surengė sukilimą ir grąžino salą Ispanijos valdon. Kolonijoje augo nepriklausomybės siekis ir 1821 m. José Núñez de Cáceres paskelbė Ispanų Haičio Respubliką. Jis siekė šalį sujungti su Didžiąja Kolumbija, tačiau po kelių savaičių Haičio kariai, vadovaujami Jean Pierre Boyer, įsiveržė ir užėmė šalį.

Santo Dominge augo nepasitenkinimas Haičio valdžia, bet užsienio pagalbos kviestis nenorėta. 1833 m. Chuanas Pablas Duartė, Fransiskas del Rosarijus Sančesas ir Matijasas Ramonas Melja įkurė slaptą draugiją La Trinitaria, kuri siekė nepriklausomybės. Užsitikrinę gyventojų paramą, 1844 m. jie paskelbė Dominikos Respublikos nepriklausomybę. 1849 m. haitiečiai buvo galutinai išstumti iš Dominikos.

1861 m. diktatoriumi tapęs Pedro Santana perdavė šalį Ispanijai, siekdamas išvengti naujų Haičio antpuolių. Tas sukėlė didelį pasipriešinimą, ir kilo karas. Dominikiečius parėmė Haitis, bijodamas Ispanijos įsigalėjimo pašonėje. 1865 m. Ispanija atsitraukė, tačiau šalyje neramumai tęsėsi, vyko kova dėl valdžios, represijos. Prezidentas Buenaventura Baesas siekė, kad Dominika būtų prijungta prie JAV ir taptų jos valstija, tačiau šis planas nebuvo įgyvendintas. Visą XX a. pradžią politinis nestabilumas ir ekonominės krizės žlugdė šalį, JAV dažnai kišosi į šalies vidaus reikalus, ypač siekdama, kad Dominikoje neįsitvirtintų Europos valstybių interesai. 1930 m. Dominikos Respublikos vadu tapo Rafael Trujillo. Jo režimas pasižymėjo brutaliu ir nuožmiu oponentų naikinimu, asmenybės kultu, tačiau tuo metu šalis pasiekė ekonominio klestėjimo laikotarpį. Jo vardu pervadinta sostinė, daug miestų, statyti jo paminklai. 1937 m. Truchiljo nurodymu buvo išžudyta apie 35 tūkst. šalyje gyvenusių haitiečių. Nepaisant to, JAV nuosekliai rėmė Truchilją.

1961 m. Truchiljas buvo nuverstas, 1963 m. surengti nauji rinkimai. Vėliau ilgai šalį valdė buvęs Truchiljo patikėtinis Choakinas Balageras.