Žemėlapis - Bangladešas (Bangladesh)

Bangladešo vėliava

Bangladešo Liaudies Respublika (Bangladešas, বাংলাদেশ) – valstybė pietų Azijoje, įsikūrusi rytinėje istorinio Bengalijos regiono dalyje. Ribojasi su Indija ir Mianmaru. Pietuose turi pakrantės juostą Bengalijos įlankoje. Nuo Butano ir Nepalo skiria siauras Siligurio koridorius, nuo Kinijos – į šiaurę esanti Sikimo valstija Indijoje. Šalies sostinė ir didžiausias miestas yra Daka; antrasis pagal dydį miestas yra Čitagongas, kuriame įsikūręs didžiausias šalies jūrų uostas. Oficiali valstybės kalba – indoeuropiečių kalbų šeimai priklausanti bengalų kalba.

Tai aštunta didžiausia valstybė pagal gyventojų skaičių (165 mln. gyventojų, gyvenančių 147 570–148 460 km2 teritorijoje, t. y., vos 2,3 karto didesnėje teritorijoje nei Lietuva). Taip pat tai viena tankiausiai apgyvendintų valstybių.

Bangladešas – unitarinė parlamentinė konstitucinė respublika, paremta Vestministerio sistema. Bengalai sudaro 98% visos šalies gyventojų. Dominuojanti religija – islamas. Tai trečia didžiausia valstybė, kurioje musulmonai sudaro daugumą po Indonezijos ir Pakistano. Šalis suskirstyta į aštuonias sritis, 64 rajonus ir 495 porajonius (vadinamąsias upazilas). Bangladešo karinės pajėgos – trečios pagal dydį Pietų Azijoje po Indijos ir Pakistano. Bangladešo kariuomenė aktyviai dalyvauja Jungtinių Tautų taikdarystės operacijose. Šalies ekonomika besivystanti ir viena sparčiausiai augančių. Bangladeše yra radę prieglobstį daugybė nuo brutalaus persekiojimo ir etninio valymo Mianmare pabėgusių rohingjų. 2018 m. rohingjų pabėgėlių skaičius šioje šalyje siekė 1,1 mln. Bangladešui kyla daug iššūkių, tokių kaip klimato kaitos padariniai, skurdas, žemas raštingumas, korupcija ir dažnos demonstracijos. Kita vertus, skaičiuojama, kad skurdo lygis šalyje susitraukė perpus, lyginant su 2011 m. Bangladešas žinomas kaip modernių drabužių gamintojas ir eksportuotojas.

Bangladešas – 1947 m. politiškai atskirta istorinio Bengalijos regiono dalis. Todėl jos istorija yra visos Bengalijos istorija.

Šis regionas – vienas derlingiausių ir svarbiausių Indijos subkontinente. Jau I tūkst. pr. m. e. čia susiformavo pirmosios arijų valstybės: Anga, Magadha. I tūkst. pr. m. e. II pusėje ir I tūkst mūsų eroje I pusėje būtent Magadha vaidino lemiamą vaidmenį, nes iš čia kilo visą Indiją suvienijusios imperijos, tokios kaip Maurjų imperija ar Guptų imperija.

Nuo VII a. formavosi bengalų kalba ir identitetas. Tuo metu regione klestėjo garsios dinastijos, kurių viena, Pala dinastija, trumpam vėl tapo visos šiaurės Indijos vienytoja.

Bengaliją musulmonai užkariavo XIII a. Mogolų imperijos laikais krašte klestėjo amatai ir prekyba. XV a. pasirodė pirmieji europiečių pirkliai. Anglijos kontrolei kraštas pateko XVIII a. ir 1757–1947 m. Bengalija buvo Anglijos kolonija.

Po Indijos nepriklausomybės paskelbimo 1947 m. Bengalija buvo padalinta į dvi dalis. Hinduistų vyraujama vakarinė dalis tapo Vakarų Bengalijos valstija, o rytinė musulmoniška – Rytų Pakistanu (vėliau – Bangladešu).

1970 m. šalį nusiaubė masyvus ciklonas, pasiglemžęs apie pusę milijono aukų. 1971 m. kovo 26 d. šalis paskelbė nepriklausomybę nuo Pakistano, kuriam priklausė nuo 1947 m.